Senovinis plakatas
Paryžiaus kirtimas
Prix régulier
€24,99
Prix réduit
€21,99
Nemokamas pristatymas
Nesikabink! Nieko nelieka, bet 20 galimos kopijos!
20 užsakymų per paskutines 24 valandas.
Atraskite šį plakatą „La Traversée de Paris“ – prancūzų kino klasiką su Jeanu Gabinu ir Bourvilu komiškame nuotykių okupacijos metais.
- Popieriaus charakteristika:
- 🎨 Drobė: pasaulinis standartas termine spausdinimas ir imituoja „drobės“ išvaizdą.
- Pagal numatytuosius nustatymus plakate yra 4 cm baltas rėmelis (rėmas neįtrauktas). Jei nenorite, pasirinkite „be balto rėmelio“.
- ✅ Dydis: galimi keli pasirinkimai. ✅
- Didelis atsparumas UV spinduliams.
- Spalvų ryškumas maksimaliai, be atspindžių.
- Popierius perdirbtas, garantuojantis pagarba aplinkai.
- Suvyniotas plakatas atsargiai ir pateikta apsauginis vamzdelis, skirtas visiška apsauga.
-
NEMOKAMAS STANDARTINIS PRISTATYMAS.
⚠️ Rėmas neįtrauktas. ⚠️
Šio Crossing Paris plakato aprašymas
Paryžiaus traversė yra 1956 m. prancūzų komedijos-dramos filmas, kurį režisavo Claude'as Autant-Lara, vaidina Jeanas Gabinas, Bourvilas ir Louisas de Funèsas. Filmas vyksta 1942 m. okupuotame Paryžiuje ir pasakoja apie du vyrus, kurie nepaiso komendanto valandos ir pristato kiaulieną į juodąją rinką. Filmas labai laisvai įkvėptas Marcelio Aymé novelės „La traversee de Paris“.
Filmas buvo pristatytas 17-ajame tarptautiniame Venecijos kino festivalyje, kur Bourvilas laimėjo Volpi taurę už geriausią aktorių. Ciniškas okupacijos epochos vaizdavimas buvo neįprastas ir sukėlė prieštaringą filmą, kai jis buvo išleistas.
1942 m. Paryžiuje, vokiečių okupacijos metu, Marcelis Martinas, bedarbis taksi vairuotojas, užsidirba naktimis pristatydamas paketus į juodąją rinką. Vieną vakarą jam į kitą sostinės pusę pėsčiomis teko gabenti keturis lagaminus su kiauliena. Jis nueina į bakalėjos, vardu Jambier, rūsį ir groja akordeonu, kad užmaskuotų triukšmą, kol gyvūnas skerdžiamas. Tada Martinas su žmona Mariette eina į restoraną, kur turi susitikti su savo bendrininku, tačiau sužino, kad jį suėmė policija.
Į restoraną įeina nepažįstamasis ir po nesusipratimo Martinas pakviečia jį pavalgyti ir pakeisti buvusį bendrininką. Šis sprendimas greitai pasirodo pražūtingas, nes naujasis personažas, vardu Grandgil, nėra labai linkęs bendradarbiauti. Pirmiausia jis reikalauja drastiškai padidinti atlyginimą, terorizuodamas nelaimingąjį bakalėjos pardavėją Džambierį. Tada, sulaukęs nemalonaus baro, kuriame jiedu slepiasi su šviežios mėsos lagaminais, savininkais, kad išvengtų popierinių čekių, jis pradeda šiukšlinti vietą. Vėl lauke, kai juos sustabdo izoliuotas policijos pareigūnas, jis trenkia jam į galvą ir partrenkia jį ant žemės. Kai prieina kiti du policijos pareigūnai, jis pradeda garsiai kalbėti vokiškai ir jie tyliai atsitraukia.
Jie eina į viešbutį, kuriame gyvena Martinas su žmona, o Grandgilis greitai paskambina telefonu, vis dar vokiškai. Prasideda oro antskrydis ir abu vyrai prisiglaudė Grangilo bute. Martinas apstulbęs sužino, kad jo bendražygis iš tikrųjų yra visame pasaulyje žinomas tapytojas, kuris sutiko atvykti daugiausia pramogauti ir reikalauja grąžinti išviliotus pinigus.
Kai jie pagaliau atvyksta į paskirties vietą, viskas bus uždaryta. Supykę po visų iškilusių pavojų jie krato grotas ir šaukia. Triukšmas pritraukia vokiečių patrulį, kuris nuveža juos į kariuomenės štabą. Vokiečių majoras atpažįsta garsųjį dailininką Grandgilą ir ruošiasi juos paleisti, kai sužinome, kad buvo nušautas vokiečių pulkininkas. Visi pastate esantys įtariamieji prancūzai sukraunami į sunkvežimį, iš kurio majoras gali išgelbėti tik Grandgil.
Po metų Grandgilis išvyksta iš Paryžiaus atostogų, o nešikas neša jo bagažą į traukinį. Kai Grandgilis duoda jam arbatpinigių, jis atpažįsta, kad tai Martinas. „Vis dar nešiojuosi lagaminus“, – sako jis, kai traukinys pajuda.
